- pareigus
- pareigùs, -ì adj. (4) žr. pareigingas: Pareigus (pareigingas) vyras J.Jabl. Nepareigùs tarnautojas BŽ190.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pareigingas — pareigìngas, a adj. (1) BŽ190 gerai atliekantis pareigas, pareigus: Žmogus drąsiai tiesus, pareigingas J.Jabl. Mums reikia ištikimų, pareigingų tėvynės sūnų! rš. pareigìngai adv.: Darbininkai ėmė pareigingai žiūrėti į kiekvieną, kad ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
pareigumas — pareigùmas sm. (2) 1. BŽ190 → pareigus: Pareigumas neduoda jam suklupti ir tvirtina jį J.Jabl. 2. pareigos saistomoji galia: Globėjo pareigumas pasibaigia sulig tuo laiku, kai jis tampa neveiksmingas arba miršta globojamasis rš … Dictionary of the Lithuanian Language
pareiguolis — pareiguõlis, ė smob. (2) DŽ kas pareigingas, pareigus … Dictionary of the Lithuanian Language